- briuokšma
- briúokšma sf. (1) siauras ilgas ruožas: Toki briúokšma debesų par dangų išsitiesusi, turbūt būs kito oro Grg. Skieto dantys išlūžo, ir eita briúokšma (kiaurymėlė) par visą audeklą Krt. Skiete yra briúokšma Slnt. Dėl ko tas tavo audeklas vienos briúokšmos? Grg. Sijonai seniau buvo su briúokšmoms Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.